Prostatos vėžys (priešinės liaukos vėžys)
Prostatos vėžys yra dažniausiai diagnozuojamas navikas. Lietuvos respublikoje kas met diagnozuojama daugiau nei 2000 prostatos vėžio atvejų. 2011 metais nustatyta 2715 nauji prostatos vėžio susirgimai.
Sergamumas piktybiniais navikais Lietuvoje 2011m. duomenys, Vėžio registro duomenys.
Dėka visuomeninių prostatos vėžio patikros programų (PSA nustatymas kraujyje poliklinikoje) didžioji dalis (30%) prostatos vėžio atvejų nustatoma ankstyvose vystimosi stadijose. Dažniausiai serga vyrai iš 60-74 metų amžiaus grupės. Pagal mirtingumą nuo onkologinių susirgimų, prostatos vėžys yra antra dažniausia mirties priežastis po plaučių vėžio.
Mirtingumas vyrų tarpe Lietuvoje 2011m. pagal navikų lokalizaciją
Kodėl susergama prostatos vėžiu, kaip ir daugeliu kitų onkologinių susirgimų, nėra žinoma. Yra nustatyta keletas rizikos veiksnių, kurie gali įtakoti prostatos vėžio atsiradimą ar vystimąsi.
Trys pagrindiniai rizikos veiksniai yra žinomi: vyresnis ligonių amžius, afroamerikiečių rasė ir paveldimumas.
Amžius
Amžius yra svarbiausias faktorius, lemiantis prostatos vėžio atsiradimą. Labai retai vėžys atsiranda ligoniams iki 40 metų amžiaus, bet sulaukus 50 metų, rizika susirgti prostatos vėžiu, ženkliai padidėja. Vidutinis nustatomas amžius prostatos vėžio diagnozės metu yra 68 metai. 63 procentai prostatos vėžio diagnozuoja vyrams virš 65 metų.
Rasė
Nustatyta, kad juodaodžiai suserga prostatos vėžiu žymiai dažniau, nei kitų rasių atstovai. Tai susiję su genetine struktūra ir genų funkcija. Juodaodžiams prostatos vėžys diagznozuojama 1,6 karto dažniau nei baltaodžiams, o ir mirtingumas 2,4 karto didesnis juodaodžių grupėje.
Paveldimumas
Kai kurie prostatos vėžio atvejai susiję su paveldimumu. Jei pirmos eilės giminaitis serga prostatos vėžiu, tai tikimybė susirgti padidėja 2 kartus.
Mokslininkai yra nustatę asociacijų su kai kuriais genais, bet konkretaus tyrimo, leidžiančio patvirtinti paveldimumą, nėra.
Dieta
Mityba, kartu su vakarietišku gyvenimo būdu, yra siejami su padidėjusia rizika atsirasti prostatos vėžui. Daug gyvulinės kilmės riebalų, mažas kasdien suvartojamų daržovių kiekis, mažas kasdieninis fizinis aktyvumas gali turėti reikšmės prostatos vėžio išsivystymui. Yra manoma, kad vartojant daug mėsos, kurioje yra daug geležies ir kalcio, padidėja rizika susirgti prostatos vėžiu. KVertinant keletos studujų rezultatus, nustatyta, kad vyrai, kurie suvartoja didesnį kalcio kiekį (su maistu ir papildais), gali turėti didesnį šansą sirgti prostatos vėžiu, bet nereikia pamiršti, kad kalcio vartojimas yra labai svarbus kitų žmogaus organizmo funkcijų reguliavime. Japonijoje, Kinijoje ir kitose rytų šalyse, kur pagrindinis maistas yra augalinės kilmės, prostatos vėžiu sergama daug rečiau.
Fizinis aktyvumas
Yra įrodyta, kad žmonės su mažu fiziniu aktyvumu dažniau serga storosios žarnos ir krūties vėžiu. Riebalai žmogaus organizme atlieka ne tik maistinių medžiagų atsargos funkciją, bet ir išskiria hormonus ir kitas medžiagas į žmogaus organizmą, kurie gali sąlygoti vėžinių procesų aktyvinimą ir skatinima. Todėl sumažintas suvartojamų riebalų kiekis ir didesnis fizinis aktyvumas gali sumažinti riziką sirgti prostatos vėžiu. Dėl nutukimo sumažėjęs laisvo testosterono kiekis organizme gali būti siejamas su agresyvesne prostatos vėžio vystimo eiga.