Diagnozė
Skydliaukės vėžinį susirgimą galima įtarti, kai skydliaukės echoskopijos metu, yra nustatomi įtartini mazgeliai.
Jei yra piktybiškumo požymių, planuojamas operacinis skydliaukės pašalinimas, po kurio, įvertinus tikrąjį naviko dydį ir išplitimą, nustatomas klinikinė diagnozė.
Skydliaukės echoskopija
Kad ligos diagnozė būtų tikslesnė reikalingas skydliaukės ir kaklo limfmazgių, į kuriuos liga gali būti išplitusi, ultragarsinis tyrimas (UG). Nuo tyrimo rezultatų priklauso operacinio gydymo apimtis.
Jei yra nustatomi pakitę kaklo limfmazgiai, patvirtinimui reikia atlikti limfmazgių adatinę punkciją, kas leidžia ištirti medžiagą esančią limfmazgyje ir nustatyti ar tai yra ligos išplitimas.
Jei nustatomi ligos pažeisti limfmazgiai, jie pašalinami operacijos metu.
Papildomi tyrimai
Sudėtingesni tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), pozitronų emisijos tomografijos tyrimas (PET), naudojami kitų vėžinių susirgimų išplimo įvertinimui, esant skydliaukės vėžui yra mažai specifiški, todėl labai retai naudojami. Šie tyrimo metodai gali būti taikomi tuomet, kai yra nustatyta ar įtariama invazyvi skydliaukės vėžio forma.
Todėl galite būti ramūs, jei gydytojas nepaskyrė šių tyrimų, o gydymo taktita ir rezultatas nesikeis.
Operacinis gydymas
Pirmasis skydliaukės vėžio gydymo etapas yra skydliaukės operacinis pašalinimas, kitai vadinamas tiroidektomija. Operacijos metu stengiamasi pašalinti kuo daugiau skydliaukės audinio, o esant išplimui į kaklo limfmazgius, pašalinami ir kaklo limfmazgiai.
Operacijos metu yra nustatomas pilnas naviko dydis, išplitimas, histologinis tipas.
100% viso skydliaukės audinio neįmanoma pašalinti, nes reikia išsaugoti greta esančius nervus, kraujagysles, prieskydines liaukas, kurios atsakingos už kalcio apykaitą. Nuo operacijos metu nustatytos ligos stadijosir naviko tipo priklauso tolimesnė gydymo taktika.
Naviko tipas
Skydliaukės vėžys gali būti kelių skirtingų tipų, nuo ko prikaluso, kokį galima taikyti tolimesnį gydymą.
Navikai yra skirstomi į diferencijuotus ir nediferencijuotus. Jų gydymas skiriasi.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, didžiąją dalį skydliaukės navikų sudaro diferencijuotas skydliaukės vėžys, kuris gali būti gydymas radioaktyviu jodu.
90% visų skydliaukės onkologinių susirgimų metu nustatoma papilinė ar folikulinė forma.
Papilinė forma
Tai yra dažniausiai pasitaikanti skydliaukės vėžio forma (60% visų ligonių), kuri yra jautri gydymui radioaktyviuoju jodu (I-131).
Šio tipo navikai linkę plisti į limfmazgius, todėl diagnozės metu iki 50% ligonių gali būti rasti pažeisti limfmazgiai.
Ligonių, kuriems nustatytas papilinė naviko forma, gydymo ir išgyvenamumo rezultati yra geri.Nustatoma iki 60%
Folikulinė forma
Tai rečiau pasitaikanti skydliaukės vėžio forma (20% visų ligonių), bet taip pat gerai gydoma radioaktyviuoju jodu (I-131).
Gydymo rezultatai ir išgyvenamumo rezultatai yra tokie pat geri kaip ir papilinių skydliaukės navikų atžvilgiu.
Kitos formos
Daug rečiau pasitaiko medulinis skydliaukės vėžys (10% visų ligonių), kuris išsivysto iš parafolikulinių C ląstelių, skydliaukės limfoma, anaplastinė karcinoma, Hurthle ląstelių karcinoma, plokčialąstelinė karcinoma, ypač retai aptinkama skydliaukės sarkoma (10% visų ligonių).
Šių histologinių tipų nevikai gydymui radioaktyviuoju Jodu yra nejautrūs, todėl reikalingi kitokie gydymo metodai, o gydymo rezultatai ir išgyvenamumas yra ženkliai blogesni nei papilinės ar folikulinės karcinomos atveju.
Naviko stadijavimas
Skydliaukės vėžio klinikinis išplitimas vertinamas pagal TNM (Tumor Node Metastasis) klasifikaciją, kuri remiasi naviko dydžiu (t), išplimu į limfmazgius (n) ir į kitus organus (m).
